Šaltinis: Manoknyga.lt
Vidurvasarį, vieną trumpiausių metų naktų vėl grįžtu prie Isabel Allende. Šįkart tai "Mano išgalvota šalis". Paprastai tokios prisiminimų serijos manęs nežavi, bet ši patraukė, nes žinojau, perskaičiusi ankstesnes autorės knygas, ko tikėtis. Ir neapsirikau. Įdomu. Knygos recenzija pateikiama Alytaus rajono savivaldybės viešosios bibliotekos svetainėje ir Alma littera tinklaraštyje. Knygoje ypač ryškus ir taiklus humoras - kai kur negalėjau sulaikyti garsaus juoko, pavyzdžiui, kalbant apie Čilės biurokratijos principus, nes sritis man gerai pažįstama ir šiuo metu artima:
"Laikytis taisyklių, kad ir kokių neveiksmingų, žūtbūt stengiasi begalė vargšės mūsų tėvynės biurokratų. <...> Viešajam pareigūnui, valdininkui, dera nuo pat pirmos darbo dienos suprasti, kad pamėginus parodyti bent krislelį iniciatyvos baigtųsi jo karjera, nes čia yra pasodintas ne tam, kad ką nors nuveiktų, o tik, kad oriai pasiektų savo nekompetencijos lygį. Dėlioti popierius su antspaudais ir parašais iš vienos vietos į kitą reiškia norą ne spręsti problemas, tik atidėlioti jų sprendimą. Jei problemos būtų išspręstos, biurokratija prarastų įtaką ir daugybė garbingų žmonių liktų be darbo; ir priešingai, jei problemų daugėtų, padidėtų valstybės biudžetas, ji įdarbintų daugiau žmonių, sumažėtų nedarbo lygis ir visi būtų patenkinti. <...>."
Knygoje meistriškai persipina asmeniški išgyvenimai, personažai, istorinė įvykių analizė ir prielaidos su jausmingumu, duoklė nepaprasto grožio (toks įspūdis, nors tam pasaulio krašte nė nebuvau!) gamtai, atskleidžiama santuokos išmintis - "Gal santuokoje svarbu tik tai ir nieko kito: lankstumas" ir duoklės sau, ramybės valandų pojūtis -
"Į San Fransiską traukia visas pasaulis, kiekvienas atvyksta su savais prisiminimais ir viltimis; tas miestas pilnas užsieniečių, <...>. Gatvėse skamba šimtai kalbų, stūkso visų tikėjimų šventovės, kvepia tolimiausių kraštų valgiais. Nedaugelis yra čia gimę, <...>. Niekam nerūpi, kas aš esu, ar ką veikiu, niekas manęs nestebi ir nesmerkia, visi palieka ramybėj, tad, jei tokia kaip aš imtų ir numirtų gatvėje, niekas nesužinotų, bet argi tai tokia jau didelė kaina už laisvę? "
Jeigu skaitėte kitas Isabel Allende knygas ir jos Jums tiko - rekomenduoju.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą