2013 m. sausio 31 d., ketvirtadienis

Apie atkaklumą ir pavasario daigus

Šaltinis: čia

   Taip susiklostė, kad su sūnumi vakar kalbėjome sunkia tema - apie mirtį. Pabaigoje jis nusprendė, kad geriau jau mes gyvensime po dangumi, nei danguje ir niekada nemirsime. Apsikabinome, ir tarsi ne tik jam, bet ir pati sau kalbėjau, kad mes gyvensime laimingai ir gražiai, ilgai ilgai ir visąlaik džiaugsimės šia diena. Po pokalbio sūnus ko gero net pusdienį mūsų nešaudė, kas, kad tai darydavo juokais. Po truputį vis bandau jam pasakoti, kodėl taip elgtis nuolat yra negerai. Tuomet sėdome kartu rašyti sakinių ir vartyti Nacionalinės Geografijos žurnalo. O ten, kaip puslapis, taip Istorija. Nuostabu, kokie tie žmonės gali būti atkaklūs - turiu minty, kirgizus, klajojančius vėjuose.

  Kadangi paprastai rezultatams pasiekti reikalingas atkaklumas, aptikau priimtiną trijų dalių atkaklumo formulę:

1. Apibendrinkite faktus ir situaciją.
2. Išreikškite savo mintis ir emocijas. Pridėčiau, kad taip galėtų būti nustatyti tikslai.
3. Aiškiai suformuluokite savo norus ir poreikius, nepamiršdami ir naudos kitiems žmonėms. O čia, manau, reikalingas planas, padėsiantis juos įgyvendinti.

  Trumpai tariant "Elkitės taip, kad kitiems būtų malonu daryti tai, ko jūs pageidaujate" (Carnegie, 2010). Įdomi mintis, o ir sakyčiau, net menas yra bendrauti maloniai ir be skaudulių. Paparasta, bet reikalauja pastangų.

Toks keistas pavasario lietus ir ledo balos viduržiemy dar nežada speigų pabaigos. Atkakli žiema, tiesa?





Komentarų nėra:

Rašyti komentarą